KIAULPIENĖ

https://zolynelis.blogspot.lt/2017/05/kiaulpiene.html

Viskas apie kiaulpienes!

Kiaulpienė lotyniškai - Taraxacum, angliškai - Dandelion, vokiškai - Löwenzahn, rusiškai - Одуванчик. Rusų liaudyje dar kiaulpienė vadinama  Молочаем, Плешивцем, Коровьим цветком, Еврейской шапкой, Пуховкой, Подойницей, Парашютиками.
Genties pavadinimas iš graikų kalbos taraxis – nerimas, pilvo skausmas ir aksomai – gydau. Matyt, jis buvo vartotas vaistams nuo pilvo skausmų. Įdomu, kad Europos romanų - germanų grupės kalbose kiaulpienė verčiama kaip "liūto dantis": Löwenzahn (vokiečių), Dandelion (anglų), Diente de león (ispanų), Dente de leão (portugalų), Dente di leone (italų).




https://zolynelis.blogspot.lt/2017/05/kiaulpiene.html#more Ar žinojote?

Ar žinojote, kad Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, JAV ir kitose šalyse kiaulpienes auginamos specialiose plantacijose? Nors dauguma Lietuvos sodininkų savaime pasisėjusias kiaulpienes  rauna su šaknimis ir meta, bet išmintingesnieji ir pienių žiedus, ir lapus, ir šaknis nešasi į virtuvę ir ruošia įvairiausius patiekalus ir vaistus nuo daugybės ligų! Skaitykite toliau ir sužinokite apie kiaulpienių istoriją, magiškas, energetines ir naudingas savybes, kaip kiaulpienes rinkti, kur jos auga, kuo naudingos ir kuo pavojingos, ką iš jų galima gaminti, ką jomis gydyti ir daug kitų įdomių faktų.




Mistika, istorija ir kiaulpienių energetinės savybės

Švelnus ir lengvas kiaulpienės pūkelis apdainuojamas  lietuvių liaudies dainose. Kiaulpienių grožis paveikė ir žymius dailininkus, tokius, kaip Klodas Monė, Isakas Levitanas - savo drobėse jie įamžino šios auksinio augalo grožį.
Kiaulpienė yra vienintelė gėlė, kuri atspindi tris dangaus šviesulius: saulę, mėnulį ir žvaigždes. Geltonas žiedas simbolizuoja saulę, minkštas ir sidabrinis pūkų rutulys - mėnulį, o skraidančios jos sėklos - žvaigždes.
Kosta Rikoje kiaulpienės parduodamos kaip vaistinė priemonė nuo diabeto.
Gvatemaloje naudojami du kiaulpienių tipai. Siauralapių rūšis, vadinama diente de leon, naudojama kaip tonizuojanti priemonė bendros sveikatos būsenos gerinimui, o kita rūšis, vadinama amargon, naudojama kulinarijoje kaip salotų lapai, o medicinoje - kompleksiškam anemijos gydymui.
Brazilijoje kiaulpienės populiari priemonė kovoje su kepenų problemomis, skorbutu ir šlapimo takų ligomis.

Naudingos kiaulpienių savybės

Nuo senų laikų kiaulpienės naudojamos kaip žmogaus organizmo atgaivinimo priemonė. Kiaulpienė gerina virškinamojo trakto darbą, aktyvina skrandžio sekreciją, didina apetitą, teigiamai veikia metabolizmą, pavyzdžiui,  mažina cukraus kiekį kraujyje, mažina seksualinę disfunkciją. Įvairios augalo dalys  naudojamos kosulio, vidurių užkietėjimo gydymui ir kirminų šalinimui. Kiaulpienė didina žmogaus organizmo tonusą, imunitetą. 
Okulistai kasdien rekomenduoja nadoti ne mažiau kaip 12 miligramų kombinuotojo liuteno ir zeaksantino, kad sumažinti kataraktos riziką ir regėjimo suprastėjimą, susijusį su amžiumi. Kiaulpienėje yra abi šios maistinės medžiagos.
Kiaulpienės žieduose yra karotinoidų (taraksantino kartumo, liuteno, flavoksantino), eterinių aliejų, triterpeno spirito, inulino, taninų, gleivių, kaučiuko, vitaminų A, B1, B2, C, mineralinių druskų. Kiaulpienių žiedai yra ienas iš geriausių medaus augalų, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių. Kiaulpienių žiedai turi savo nišą vyndarystėje: iš jų gaminamas garsusis kiaulpienių vynas ir kiaulpienių uogienė.
Kiaulpienių šaknyse yra apie 25 % inulino, triterpeno junginių, taninų ir dervų, mineralinių druskų (daug kalio), inozitolio, steroidų, gleivių, cholino, vitaminų  A, B1, C, D, riebalų, 3 % kaučiuko, nežymiai eterinių aliejų ir flavanoidų, organinių rūgščių.
Kiaulpienių šaknys naudojamos virškinamojo trakto gydymui, nes gerina virškinimą, kepenų darbą, yra puikus šlapimą varantis preparatas. Kiaulpienės šaknų turintys preparatai valo kraują nuo nereikalingo cholesterino, teigiamai veikia nervų sistemą ir padeda esant miego sutrikimams.
Milteliai iš kiaulpienių šaknų gerai gydo odos pažeidimus: žaizdeles, gilius įbrėžimus, nudegintas vietas. Gėrimas iš kiaulpienės šaknų tinka diabetikams, naudojamas esant padidėjusiam cukraus kiekiui kraujyje.
Išdžiovintos kiaulpienės šaknys įeina į įvairias fitoarbatas, jų pagrindu gaminami gydomieji nuovirai ir užpilai, pakepintos kiaulpienių šaknys naudojamos kiaulpienių kavai gaminti.
Kiaulpienių lapuose gausu naudingų medžiagų. Kiaulpienių lapai populiarūs kulinarijoje. 100 gramų žalių kiaulpienių lapų yra:
Pagrindinė medžiagos, gramais Mineralai, miligramais Vitaminai, miligramais
Vanduo  85,60    Kalis 397 Vitaminas C 35
Baltymai  2,70    Kalcis 187 Vitaminas E 3,44
Riebalai  0,70    Natris 76 Vitaminas PP 0,806
Angliavandeniai  9,20    Fosforas 66 Vitaminas K 0,7784
Maistinės skaidulos  3,50    Magnis 36 Vitaminas A 0,508
Kaloringumas 45 kcal Geležis 3,1 Vitaminas B2 0,26


Selenas 0,5 Vitaminas B6 0,251


Cinkas 0,41 Vitaminas B1 0,19


Manganas 0,34 Vitaminas B9 0,027


Varis 0,17
100 gramų virtų be druskos ir nusausintų kiaulpienių lapų yra:
Pagrindinė medžiagos, gramais Mineralai, miligramais Vitaminai, miligramais
Vanduo 89,8 Kalis 232 Vitaminas C 18
Baltymai 2 Kalcis 140 Vitaminas E 2,44
Riebalai 0,6 Natris 44 Vitaminas K 0,551
Angliavandeniai 6,4 Fosforas 42 Vitaminas PP 0,514
Maistinės skaidulos 2,9 Magnis 24 Vitaminas A 0,342
Kaloringumas 33 kcal Geležis 1,8 Vitaminas B2 0,175


Cinkas 0,28 Vitaminas B6 0,16
Vitaminas B1 0,13
Vitaminas B9 0,013

Kiaulpienių pieninės sultys naudojamos  išoriškai, kaip veikli kosmetologinė priemonė. Specialiai paruoštos kiaulpienių sultys stimuliuoja kepenis ir stiprina visą organizmą. Kiaulpienių sultys efektyviai gydo tulžies akmenis ir smėlį.

Liaudies receptai iš kiaulpienių

Žalių kiaulpienių lapų naudojimas
Prieš naudojant žalius kiaulpienių lapus rekomenduojama pamirkyti pasūdytame vandenyje, kad pranyktų kartumo prieskonis. Lapai turi stiprų šlapimo varymo efektą.
Šviežių kiaulpienių žiedų naudojimas
Šviežius kiaulpienių žiedus marinuoja, naudoja užpilams ir losjonams.
Kiaulpienių naudojimas kulinarijoje
Kiaulpienių naudojimas kosmetologijoje

Kiaulpienių rinkimas

Kiaulpienės žydėjimas prasideda nuo pavasario vidurio ir baigiasi vėlų rudenį. Dažni
ausiai renkami kiaulpienių lapai ir šaknys.
Kiaulpienių šaknys renkamos  iki žydėjimo periodo pradžios arba po žydėjimo, vėlų rudenį. Šaknys iškasamos, nuplaunamos vėsiu vandeniu, keletą dienų vytinamos šviežiame ore ir  džiovinamos tamsiose ir sausose patalpose, o džiovyklėje džiovinamos nuo 40°С iki 50°С temperatūroje. Teisingai paruoštos šaknys savo savybių nepraranda daugiau negu 4 metus.
Renkant kiaulpienes labai svarbu prisiminti, kad kategoriškai nerekomenduojama jas rinkti prie važiuojamosios dalies, kelių ir miesto teritorijoje, nes jos lengvai įsisavina ir kaupia šviną ir kitas kancerogenines medžiagas.
Išdžiovintos kiaulpienių šaknys būna rudos ar tamsiai rudos spalvos, suasiraukšlėję, pailgos, kartai susisukę į spiralę. Prapjovus jas - baltos su rusvu viduriuku, bekvapės. Lenkiamos jos turi lengvai, su traškesiu lūžti. Jų skonis kartokas su saldžiu poskoniu. Iš ruošiamos šaknų masės gaunama 33 - 35 % džiovintų kiaulpienės šaknų. 
Kiaulpienių lapus naudingiau rinkti žydėjimo pradžioje.

Kiaulpienių paplitimas

Daugelis kiaulpienių rūšių yra ganyklų, vejų, parkų, sodų, laukų ir pievų piktžolės.
Optimaliausias kiaulpienių dauginimosi būdas - dauginimasis sėklomis. Sėklas reikia sėti eilėmis, tapr kurių nuo 25 iki 30 centimetrų tarpai. Kiaulpienių priežiūra paprasta, vegetacijos metu reikia tris kartus purenti ir ravėti dirvą.

Kiaulpienių aprašymas

Kiaulpienė - daugiametis žiedinis augalas su pieniškomis, baltos spalvos skystomis sultimis. Dauguma rūšių žydi pavasarį ir vasaros pradžioje. Vaisiai išauga su pastoviais, rūšiai būdingais požymiais. Tačiau, tie patys augalai, pražydę antrą kartą (vasarą arba rudenį), išaugina kitokius vaisius, neturinčius kai kurių tai rūšiai būdingų požymių.
Kiaulpienių genties sistematika paini. Priskaičiuojama iki 2000 smulkių rūšių.

Mokslinė kiaulpienių klasifikacija

Tarptautinis mokslinis pavadinimas - Taraxacum F. H. Wigg., 1780, nom. cons.
Paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale, rus. Одуванчик лекарственный) mokslinė klasifikacija:
Karalystė - Augalai (Plantae),
Skyrius - Magnolijūnai (Magnoliophyta),
Klasė - Magnolijainiai (Magnoliopsida),
Poklasis - Astražiedžiai (Asteridae),
Eilė - Astriečiai (Asterales),
Šeima - Astriniai (Asteraceae),
Gentis - Kiaulpienė (Taraxacum).

Lietuvoje augančios kiaulpienių rūšys

Lietuvoje auga keturios kiaulpienių genties rūšys:
1. Raudonvaisė kiaulpienė (Taraxacum erythrospermum)
2. Driskioji kiaulpienė (Taraxacum lacistophyllum). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
3. Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
4. Švedinė kiaulpienė (Taraxacum suecicum). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Pavojingos kiaulpienių savybės

Antacidiniai vaistai gali neveikti, jeigu kartu su jais bus vartojamos kiaulpienės.  Kartu naudojami skystinantys kraują preparatai, pavyzdžiui, aspirinas, ir preparatai iš kiaulpienių gali sukelti kraujavimo riziką. Kiaulpienės veikia kaip diuretikas, todėl nerekomenduojama kartu naudoti su šlapimą varančiais vaistais, kad išvengti elektrolitų disharmonijos organizme. Kiaulpienės gali susilpninti ličio, kuris naudojamas bipoliarinių sutrikimų gydymui, poveikį. Preparatų diabetikams ir kiaulpienių vartojimas kartu gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje iki kritinio lygio ir sukelti hipoglikemiją. Kiaulpienių pieningos sultys, sukelia odos niežėjimą, sudirgimą ar net alergines reakcijas. Taip pat inulinas, esantis kiaulpienėse kai kuriems žmonėms gali sukelti alergijas.
Kiaulpienių žalumą į savo racioną diegti reikia labai atsargiai, pradėti nuo mažų dozių ir atidžiai stebėti savo organizmo reakciją.

Straipsniai apie kiaulpienes

Gurmanai tikina: pienių šaltibarščiai - skaniausi,

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą