DILGĖLĖ

https://zolynelis.blogspot.lt/2017/05/dilgele.html

Viskas apie dilgėles!

Dilgėlė lotyniškai - Urtica, angliškai - Nettle, vokiškai - Brennessel, rusiškai - Крапива. Žemaitiškai dilgėlė vadinama nuotnere. Kiti dilgėlės pavadinimai rusų kalba: Жигучка, Жигиливка, Жалива, Жигалка Pavadinimas iš lotynų kalbos kilęs nuo žodžio urere – dilginti. Rusų kalbininkų nuomonė dėl dilgėlės pavadinimo Крапива nėra vienareikšmiška. Vieni mano, kad šis žodis kilo iš senovės slavų "kopriva" arba "kropiva". Manoma, kad šis pavadinimas turi bendrą šaknį su su serbų - chorvatų pavadinimu "крȍп" (verdantis vanduo), arba lenkišku "ukrop", kuris reiškia "pašarai galvijams, apdirbti verdančiu vandeniu". Kiti įsitikinę, kad čia aptinkamas leksikos ryšys su žodžiu "коприна", tai yra augalas medžiagos gamybai.




https://zolynelis.blogspot.lt/2017/05/dilgele.html#more

Ar žinojote?

Ar žinojote, kad ankstyvą pavasarį dilgėlių lapai turi daugiau vitamino C negu serbentai ar citrinos, o vitamino A daugiau, negu morkos? Ar žinojote, kad dilgėlių lapai ir jauni ūgliai yra naudojami maistui? Ar žinote, kokia skani ir sveika yra dilgėlių sriuba? Skaitykite toliau ir sužinokite apie dilgėlių istoriją, magiškas, energetines ir naudingas savybes, kaip dilgėles rinkti, kur jos auga, kuo naudingos ir kuo pavojingos, ką iš jų galima gaminti, ką jomis gydyti ir daug kitų įdomių faktų.






Mistika, istorija ir dilgėlių energetinės savybės

Jau senovės Graikijos gydytojas Dioskoridas (apie 50 - 70 mūsų eros metai) žinojo apie gydomąsias gailiosios dilgėlės savybes. Jis ją naudojo šlapimtakių akmenų gydymui. XVIII amžiuje rusų medikai dilgėlių pagalba gydė įvairius odos pažeidimus, opas.
Dilgėlė - legendinis augalas. Rusų liaudyje sklando istorija, kad Dievas dilgėlę apdovanojo deginančiais plaukeliais, kad jais gydytų žmones ir gyvūnus.
Dilgėlė sutinkama liaudies kūryboje. Senovės rusų kultūroje sutinkama daina, kurioje dilgėlė apdainuojama kaip apsaugantis amuletas. Dilgėlės apsauginės savybės yra ir kai kuriose pasakose. Anderseno pasakos herojė, kad išgelbėtų brolius nuo burtų, numezgė jiems marškinius iš dilgėlių.
Nuo senų laikų dilgėlė buvo naudojama kaip apsaugantis amuletas. Buvo manoma, kad jeigu prie įėjimo į namus patiesti kilimėlį iš dilgėlių, blogis šiuos namus apeis. Buvo tikima, kad dilgėlės lapai, batuose paslėpti po vidpadžiais, apsaugos savo šeimininką nuo tamsių jėgų.
Dilgėlių lapai, padėti vaiko kambario kampe, padėdavo mažyliui nugalėti visas baimes, gerino jo miegą ir sveikatą.
Dilgėlės šakelėmis aprūkydavo kambarį, kad nuimtų nužiūrėjimus ir prakeiksmus. Dilgėlių šluota iš namų iššluodavo visą blogį.
Buvo laikoma, kad apsauginis amuletas iš dilgėlių sustiprina teigiamus charakterio bruožus - drąsą, iniciatyvumą, sąžiningumą ir atsparumą, apsaugo kario gyvenimą. Kaip amuletas buvo naudojamas sausas dilgėlės lapas.Svarbiausia, kad tokius lapus rinktų pats amuleto savininkas.




Naudingos dilgėlių savybės

100 gramų blanširuotų (apdorotų verdančių vandeniu arba garintų, kad nedilgintų) dilgėlių yra:
Pagrindinės medžiagos, gramais Mineralai, miligramais Vitaminai, miligramais
Vanduo 87,67 Kalcis 481 Vitaminas C 300
Baltymai 2,71 Kalis 334 Vitaminas K 0,5
Riebalai 0,11 Fosforas 71 Vitaminas B3 0,388
Angliavandeniai 7,49 Magnis 57 Vitaminas B2 0,16
Maistinės skaidulos 6,91 Geležis 41 Vitaminas B6 0,103
Kaloringumas 42 kcal Manganas 8,2 Vitaminas A 0,101


Boras 4,3 Vitaminas B1 0,008


Natris 4



Titanas 2,7



Varis 1,3
Taip pat dilgėlės turi fitoncidų, sieros, fenolio rūgšties ir taninų. Nedideliais kiekiais augale yra folio rūgšties, cholino (vitamino B4), beta-karotino, vitamino H, jodo ir vitamino E.
Dilgėlių stiebuose ir lapuose yra eterinio aliejaus, sirotonino, porfirino, pantoteno ir fenolio rūgšties, flavonoidų, histaminas.
Dilgėlių plaukeliuose yra silicio, skruzdžių rūgšties ir acetilcholino. Dilgėlių sėklose yra linolo rūgšties ir vitamino C. Dilgėlių šaknyse buvo rastas alkaloidas nikotinas.
Dėl didelio vitaminų ir naudingųjų medžiagų kiekio dilgėlė yra vienas iš labiausiai naudojamų augalų tradicinėje medicinoje, liaudies medicinoje, dietologijoje ir kosmetologijoje.
Gailiosios dilgėlės maistinės savybės aplenkia Didžiosios dilgėlės savybes. Maistui naudojami lapai ir jauni ūgliai. Dilgėlės naudojamos maistui: sriubų, salotų gaminimui ir kaip prieskoniai. Gydomaisiais ir profilaktikos tikslais dažniausiai naudojama dilgėlių lapai ir šaknys. Esant tam tikriems susirgimams naudojamos ir dilgėlių sultys, gaunamos iš jaunų ūglių ir lapų.
Dėl didelio vitamino C kiekio dilgėlės suteikia stiprų profilaktinį ir sutvirtinantį efektą žmogaus organizmui. Vitaminas K ramina uždegimus, gerina kraujo krešėjimą. Didelis B grupės vitaminų kiekis padeda kovoti su nervų sistemos ligomis, tokiomis kaip parkinsonas, alzcheimeris, neurozė ir pan.
Kalcis ir fosforas teigiamai veikia kaulų ir dantų būklę. Kalis ir magnis aktyviai dalyvauja pilnavertiškoje širdies ir kraujagyslių sistemos veikloje. Pakankamai didelis kiekis geležies dilgėlėje apsaugo organizmą nuo anemijų. Sekretinas skatina insulino gamybą, mažina cukraus kiekį kraujyje.
Dilgėlė padeda aktyviai kovoti su toksinais ir bakterijomis, taip pat radiacijos poveikiu ir deguonies trūkumu organinių rūgščių, chlorofilo ir silicio dėka.
Dilgėlės turi begalę  gydomųjų savybių. Pagrindinės yra kraujo sustabdymas, šlapimą ir tulžį varantis poveikis, uždegiminių procesų slopinimas, virškinamojo trakto gleivinės atstatymo pagreitinimas, menstruacijų normalizavimas ir kt.
Vakaruose dilgėles naudoja navikinių ligų gydymui. Taip pat dilgėlė palengvina atsikosėjimą ir nuima traukulius.
Dėl didelio chlorofilo kiekio dilgėlė padeda moteriškų lytinių organų ir žarnyno veikloje, pagreitina pažeistų kūno vietų regeneraciją.
Kai kurie eksperimentai įrodė, kad dilgėlė gali normalizuoti hemoglobino lygį kraujyje, taip pat aktyviai veikia angliavandenių apykaitą.
Šlapimą varančios dilgėlių savybės naudojamos esant akmenims inkstuose, ascitui, reumatui.
Dilgėlių lapai įeina į daugelio vaistų sudėtis, taip pat vitaminų arbatas, taip pat į laisvinamąsias arbatas, bei arbatas, skirtas skrandžiui.




Liaudies receptai iš dilgėlių

Dilgėlių sėklos nuo impotencijos ir libido atstatymui
1 valgomąjį šaukštą sėklų sutrinti su bananu. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 1 kartą per dieną iki impotencijos ir libido atsistatymo.
Dilgėlių sėklų nuoviras nuo kirminų
Dilgėlių sėklų nuoviras naudojamas kaip priemonė nuo kirminų.
Dilgėlių sėklos negimdinio nėštumo prevencijai
1 - 3 gramus neapdorotų dilgėlių sėklų vartoti kartą per dieną, kol baigsis negimdinio nėštumo rizika.
Šviežios dilgėlių sultys
Šviežios dilgėlių sultys iš lapų padeda kovoti su osteomielitu ir maisto virškinimo disfunkcija, stimuliuoja medžiagų apykaitą, inkstų ir kasos darbą, efektyviai šalina toksinus. Dilgėlių sultys naudojamos ir druskos kiekio padidinimui sąnariuose. Šviežiomis sultimis tepamos varikozės žaizdos, dezinfekuojamos ir gydomi iššutimai, pažeistos audinių vietos.
Šviežios dilgėlių sultys nuo skausmingų ir gausių mėnesinių
Po 10 gramų dilgėlių sulčių gerti kartą į parą menstruacijų metu.
Dilgėlių sultys nuo gimdos kaklelio erozijos
Prieš naudojant pagal paskirtį tamponą suvilgyti dilgėlių sultimis ir naudoti nakčiai 2 - 3 savaičių bėgyje.
Dilgėlių sultys nuo furunkulų, spuogų ir kitų bėrimų
Vartoti per parą po 1 valgomąjį šaukštą dilgėlių sulčių iki pasveikimo.
Dilgėlių aliejus
Dilgėlių aliejus naudojamas gydant artritus, osteochondrozę, sumušimus, raiščių patempimus ir lūžius.
Dilgėlių lapų tepalas žaizdų gydymui
Dilgėlių lapus išdžiovinti ir susmulkinti iki miltelių būsenos. Sumaišyti su pipirais ir vazelinu lygiomis dalimis. Mišiu žaizdas tepti du kartus per parą.
Dilgėlių lapų užpilai ir nuovirai
Dilgėlių lapų užpilai ir nuovirai efektyvūs esant gimdos, skrandžio, hemorojiniam kraujavimui. Taip pat gydo nuo viduriavimo ir dizenterijos, skrandžio patologijų, furunkulų, astmos ir tuberkuliozės, karščiavimo, netgi plaukų slinkimo.
Dilgėlių lapų užpilas kraujotakos nepakankamumui gydyti
2 valgomuosius šaukštus dilgėlių lapų užpilti stikline verdančio vandens. Laikyti 15 minučių. Vartoti po stiklinę tris kartus per parą prieš valgant.
Dilgėlių lapų nuoviras kraujavimo iš nosies stabdymui
1 valgomąjį šaukštą dilgėlių lapų užpilti karštu vandeniu ir virti 10 minučių. Nukošti ir gerti po vieną valgomąjį šaukštą maždaug 5 kartus per parą.
Dilgėlių lapų užpilas nuo podagros ir reumato
1 valgomąjį šaukštą sausų dilgėlių lapų užpilti karštu vandeniu ir vieną valandą laikyti tamsioje vietoje.  Vartoti po vieną valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną.
Dilgėlių lapų ir šaltalankio nuoviras skausmui nuimti
8 gramus dilgėlių lapų ir šaltalankių žievės (proporcija 1 prie 1) mišinio užpilti litru karšto vandens ir laikyti vandens vonelėje ant garų 10 minučių. Palikti pastovėti pusei valandos. Vartoti po stiklinę 4 kartus per parą.
Dilgėlių lapų ir kitų vaistažolių nuoviras nuo pastovaus vidurių užkietėjimo
Proporcijomis 1 x 1 x 2 sumaišyti dilgėlių lapus, kraujažolę ir šaltekšnį. Vieną šaukštelį šio mišinio užpilti 200 mililitrų kartšo vandens ir virti minutę. Palikti pastovėti pusvalandžiui. Vartoti po vieną stiklinę prieš miegą 14 dienų iš eilės.
Dilgėlių lapų ir kitų vaistažolių nuoviras nuo hemorojaus
Sumaišyti vaistažolių mišinį lygiomis dalimis: dilgėlių lapai, raudonėlis ir šaltekšnis. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti puse stiklinės karštu vandeniu ir kaitinti 5 minutes. Palikti pastovėti 4 valandas.Vartoti po pusę stiklinės tris kartus per parą.
Dilgėlių šaknys
Dilgėlių šaknys puikus vaistas esant stipriam kosuliui. Taip pat dilgėlių šakniastiebių nuoviras naudojamas kaip kompresai gydant odos ligas, burnos gleivinę ir anginą.
Saldus dilgėlių šaknų nuoviras nuo kosulio
Dilgėlių šaknis supjaustyti mažais gabalėliais ir juos išvirti su cukrumi. Vartoti po 10 gramų keletą kartų per parą.
Dilgėlių šaknų trauktinė nuo viduriavimo, kartinės, virškinamojo trakto patologijų, menstruacijų ciklo sutrikimų
2 valgomuosius šaukštus susmulkintų dilgėlių šaknų užpilti puse litro degtinės ir palikti pastovėti savaitei. Vartoti po 30 lašų tris kartus per parą.
Dilgėlių šaknų trauktinė nuo radikulito, sąnarių skausmo, furunkuliozės
2 valgomuosius šauktus susmulkintų digėlių šaknų užpilti puse litro degtinės ir palikti pastovėti savaitei. Tokia trauktine tepti skaudamas ar pažeistas vietas.
Dilgėlių žiedynų užpilas
Dilgėlių žiedynų užpilas naudojamas esant dilgėlinei karštligei, onkologiniams susirgimams, reumatizmui, akmenims inkstuose, odos ligoms, tai pas kaip atsikosėjimą skatinanti arba šlapimą varanti priemonė.
Dilgėlių žiedų užpilas nuo kosulio
Žiupsnelį dilgėlių žiedų užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens ir palikti 1 valandai. Gerti kaip arbatą.
Dilgėlių žiedų arbata apetito mažinimui
Dilgėlių žiedus išdžiovinti ir naudoti kaip arbatos ingredientą. Tokia arbata mažina apetitą.




Dilgėlių naudojimas kulinarijoje

Dilgėlės dėl naudingų medžiagų gausos yra puikus maisto komponentas. Dilgėlėse yra daug baltymų ir jas galima priskirti prie augalų, vadinamų "augaline mėsa".
Didžiausią naudą dilgėlės teikia ankstyvą pavasarį. Tuo metu dilgėlių lapai turi daugiau vitamino C negu serbentai ar citrinos, vitamino A daugiau, negu morkos.
Jauni dilgėlių lapeliai naudojami salotoms, sriuboms. Iš dilgėlių lapų gaminami padažai, jie rauginami, sūdomi, iš jų gaminamos užkepėlės, kotletai, įdarai pyragėliams, koldūnai ir įvairiausios arbatos. Dilgėlės netgi įeina į kai kurių vynų, likerių ir alaus sudėtis.
Dilgėlės plačiai naudojamos ir dietologijoje, kaip priemonė, padedanti išvalyti organizmą ir kūno masės mažinimui. Ypač gerai dilgėlės padeda jeigu žmogus sustorėjo dėl žarnyno funkcijų sutrikimo, arba yra linkęs kaupti toksinus ir šlakus. Salotos iš šviežių dilgėlių padeda normalizuoti virškinamojo trakto veiklą.
Dėl to, kad dilgėlė turi stiprų šlapimo varymo poveikį, jos pagalba lengva pašalinti nereikalingus organizmo skysčius, atsikratyti tinimų ir papildomų kilogramų.
Dilgėlių antimikrobinės savybės naudojamos produktų galiojimo laiko prailginimui.




Dilgėlių naudojimas kosmetologijoje

Dilgėlių nuovirus galima naudoti veido odos valymui nuo spuogų. O plaukams dilgėlės yra viena iš efektyviausių priemonių, atstatanti ir sustiprinanti plaukų svogūnėlius.
Plaukų augimo stimuliavimui ir blizgesiui
100 gramų susmulkintų dilgėlių lapų užpilti puse stiklinės acto ir puse stiklinės vandens. Virti pusę valandos. Įtrinti į odą po plaukais. Naudoti 2 -3 kartus per savaitę.
Pleiskanų ir plaukų slinkimo šalinimui
1 valgomąjį šaukštą dilgėlių lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palaikyti 1,5 valandos ir nukošti. Naudoti 1 kartą per savaitę.
Plaukų skalavimas su dilgėlėmis gerai padeda kovojant su žilais plaukais, seborėjomis ir kitomis plaukų problemomis.




Dilgėlių rinkimas

Dažniausiai gydymui naudojami dilgėlių lapai, kurie renkami gegužės - birželio mėnesiais.
Dilgėlė renkama kai mėnulis pilnėja, tada augalas turi ypatingos galios. Nupjautos augalo šakelės apvysta 2 - 3 valandų bėgyje, tada nuskinami lapai.
Lapai išdėliojami gerai vėdinamose patalpose nuo 3 iki 5 centimetrų sluoksniu ir džiovinami. Džiovyklėse lapai džiovinami 40 - 50°С temperatūroje. Džiovintas dilgėles galima saugoti 2 metus.
Dilgėlių šaknys ruošiamos nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, žiedai - birželį - liepą, sėklos - antroje rugpjūčio pusėje ir rugsėjį. Sultys gaminamos iš jaunų dilgėlių lapų ir stiebų iki žydėjimo.




Dilgėlių paplitimas

Dilgėlė paplitusi Europoje ir Azijoje, Afrikoje ir Australijoje, Šiaurės Amerikoje. Anksčiau dilgėlė buvo dažna piktžolė. Auga visoje Lietuvoje šiukšlynuose, soduose, daržuose, patvoriuose.
Norint auginti dilgėles, būtina derlinga žemė - nesunki, vidutinio drėgnumo, be smėlio ir molio. Būtinas pavėsis, nes augalas geriausiai auga negaudamas tiesioginių saulės spindulių. Žemės Ph turi būti apie 5,6.
Kad dilgėlės greitai augtų patariama jas sėti į 1,5 centimetrų gylį. Sėjimo periodas - vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris, nes pasodintos sėklos išleidžia daigelius per mėnesį, kai oro temperatūra ne mažesnė, negu 8°С. Pasėtą lauką svarbu patręšti durpėmis arba kompostu. Pageidautina palaikyti optimalią žemės drėgmę iki kol pasirodys pirmieji daigeliai.
Jeigu daigeliai sudygsta tankiai, būtina praretinti, kad jauni ūgliai būtų maždaug po 5 centimetrus vienas nuo kito. Normaliam augalo augimui ir vystymuisi būtinas dirvos drėgnumas, bet ribotas, nes priešingu atveju pradės pūti šaknys.




Dilgėlių aprašymas

Dilgėlės - daugiamečiai augalai, tačiau Gailioji dilgėlė - vienmetis. Gailioji dilgėlė 25 - 40 cm aukščio augalas, visas apaugęs smailiais ir trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Palietus dilgėlę, plaukeliai įsminga į odą, nulūžta ir į žaizdelę patenka skruzdžių rūgšties lašelis. Rūgštis žaizdą graužia. Todėl nusidilginus oda parausta, ją niežti ir degina. Šaknis nedidelė, liemeninė. Stiebas status, keturbriaunis, gausiai šakotas ir lapuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, kiaušiniški, pjūkliškai dantyti, viršūnė apybukė. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai žiedai iš 4 balsvai žalių apyžiedžio lapelių ir 4 kuokelių, piesteliniai iš 4 žalių apyžiedžio lapelių ir 1 piestelės. Augalai vienanamiai, t. y. šluotelės pavidalo žiedynuose yra abiejų lyčių žiedai. Vaisius – mažas, pilkšvas, kiaušiniškas kaulavaisis. Vienas augalas subrandina 100 – 1300 ir daugiau sėklų. Jos geriausiai sudygsta peržiemojusios. Dilgėlė žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.  Lapus galima vartoti maistui. Augalas vaistinis.
Dilgėlių gentyje yra apie 45 rūšys.
Gailioji dilgėlė (Urtica urens). Iliustracija iš Jacob Sturm knygos "Deutschlands Flora in Abbildungen", 1796




Mokslinė dilgėlių klasifikacija

Tarptautinis mokslinis pavadinimas - Urtica L., 1753.
Gailiosios dilgėlės (Urtica urens, rus. Крапива жгучая) mokslinė klasifikacija:
Karalystė - Augalai (Plantae)
Skyrius - Magnolijūnai (Magnoliophyta)
Klasė - Magnolijainiai (Magnoliopsida)
Poklasis - Erškėčiažiedžiai (Rosidae)
Eilė - Dilgėliečiai (Urticales)
Šeima - Dilgėliniai (Urticaceae)
Gentis - Dilgėlė (Urtica)




Lietuvoje augančios dilgėlių rūšys

1. Kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina)
2. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica)
3. Gailioji dilgėlė (Urtica urens)
Kanapinė dilgėlė auga stepių zonose ir krūmynuose. Ši rūšis turi karpytus lapus ir dilginančius plaukelius. Augalas laikomas piktžole, auga pakelėse. Augalo aukštis net 1,5 iki 2,4 metrų. Kanapinės dilgėlės stiebai ir šaknys naudojami piktybinių navikų gydymui ir profilaktikai.
Didžioji dilgėlė - gydomasis augalas, turintis dielį vitaminų ir naudingų mikroelementų kiekį. Augalas daugiametis, gali būti net 1,5 - 1,7 metrų aukščio. Stiebas ir lapai padengti aštriomis, bet trapiomis adatėlėmis, turinčiomis skruzdžių rūgšties. Būtent dėl to prisilietimas prie jos dažnai lydimas nudilginimu.
Gailioji dilgėlė - savo naudingosiomis savybėmis ir išore panaši į didžiąją dilgėlę, bet ji užauga ne didesnė, kaip 50 centimetrų ir ji yra vienmetis augalas.




Pavojingos dilgėlių savybės

Prisilietus prie dilgėlės stiebo žmogus jaučia deginimą ir skausmą ir tokiu būdu gali atsirasti cheminis nudegimas. Paprastai nemalonus pojūtis greitai praeina, bet kai kuriais atvejais gali atsirasti alerginė reakcija.
Dilgėlės kaip gydymo priemonės naudoti negalima, jeigu yra padidėjęs kraujo krešėjimas, nes tokiu atveju dilgėlių naudojimas paskatins trombų atsiradimą. Dilgėlė netinka esant varikozei, tromboflebitui, aterosklerozei. Taip pat netinka naudoti dilgėles, jeigu yra inkstų ir širdies nepakankamumas. Esant alergijos dilgėlėms atvejais taip pat reikia šių augalų vengti. Nėštumo metu, ypač paskutiniais mėnesiais dilgėlės gali iššaukti priešlaikinį gimdymą.
Dilgėlės netinka ir esant kraujavimui dėl polypų, cistų, kiaušidžių ir gimdos auglių. Esant pigmentinėms dėmėms ant odos ar strazdanoms nuo dilgėlių dar padidėja jautrumas saulės spinduliams.
Nerekomenduojam dilgėles rinkti arti kelių ir šiukšlynų, nes tokiose vietose augalai sugeria daugelį kenksmingų medžiagų.
Pavojingas ir neteisingas dilgėlių paruošimas. Naudojant šviežias dilgėles jos būtinai turi būti apšutinta verdančiu vandeniu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą